INFORMACIJA KELEIVIAMS NORINTIEMS SKRISTI

Stebiu skrendančius, žybsinčius lėktuvus ir spėlioju, kur jie skrenda. Vonioje. Kambaryje tamsu. Langai žiūri tiesiai į ežerą. Viską prisimenu taip ryškiai, kaip ir tąkąrt prieš 2 mėn. - visgi neeilinis patyrimas. Pirmas kartas visada įsimena labiausiai. Mintyse sakau - Brazilija - skrendu ir aš. Japonija - skrendu ir aš. Vokietija - skrendu ir aš. Vienas lėktuvas pakimba ore. Stovi. Tiesiai prieš mano akis. Galiu nosimi nubrėžti tiesią trajektoriją iki jo nepasukdama galvos. Neįmanoma nepamatyti. Didžiulis. Stovi. Žybsi. Aš toliau vardiju šalis. Šiek tiek nuostabos. Jau daugiau nuostabos. Tada aiškus suvokimas - kažkokios žinutės nesupratau. Klausiu "-Kokios?" Ateina - "Skrisk su vyru". Vardiju šalis tol, kol suprantu, kad skraidau mintimis, kad jau esu ten. Sakau, ačiū, supratau. Lėktuvas tą pačią akimirką pajuda. Nukrenda. Kabėjo, maždaug, 5 minutes mūsų žemišku laiku.

Prieš kelias dienas važiuojame iš Frankfurto automobilių parodos Vokietijoje. Trise. Vakarėja. Rausta dangus. Turėjome, "eilinę dieną rojuje", kaip Neda dainuoja. Erdvėje ir su kūriniais, kurie dar tik "konceptiniai" ir bus čia kažkada, planetoje Žemė, bet jie jau pagaminti ir pristatyti, - čiupinėjome, sėdėjome juose. Ar visiems laikas eina vienodai? Važiuojame pro Frankfruto orouostą, gėrimės dangumi. Begalinio dydžio lėktuvas pakimba ore. Sakau: "-Vyrai, žiūrėkite, lėktuvas "stovi". Sako: "-Neįmanoma". Sakau: " - ...bet juk stovi." Šalia atskaitos taškas. Elektros stulpai. Stebeilijamės ir, kad tikrai įsitikintumėme, kad stovi - pro stovintį lėktuvą praskrenda kitas lėktuvas. Sakau: "-Dobro pozhalovat / sveiki atvykę - čia laikas ir erdvė išnyko..." Ir tą akimirką sustoja dar du lėktuvai. Trys stovintys lėktuvai. Trys stebintys žmonės. Žinau, ką jaučia mano brangūs pakeleiviai. Tuo metu radijas groja Jackson 5 "ABC easy as 123": https://www.youtube.com/watch?v=ho7796-au8U

Sakau: "-Klausykite, mes 3, lėktuvai 3, groja "1- 2- 3 - Viskas taip paprasta."

Tuo momentu lėktuvai pajuda kiekvienas savo kryptimi, o virš greitai lekiančio mūsų automobilio skrenda ir dūmų juostomis saliutuoja 3 nauji lėktuvai. Taip, kaip mačiau tai darant 3 lėktuvus per Baltijos kelio 30-metį Konstitucijos prospekte. Tąkart fotografuoti visai nesinorėjo, kaip ir šįkart.

Pasakoju vyrams istoriją vonioje. Vyras prisimena, kaip atskridome į Vokietiją. Niekada nerezervuojame iš anksto lėktuvo vietų lėktuve, jas priskiria atsitiktine tvarka darant "check-in'ą". Vyras gavo 3D, aš 5D. Įsitaisėme skrydžiui. Šalia manęs sėdintis asmuo sako: "-Mano draugė sėdi 3 eilėje, matau prie jos laisvą vietą, ar galėtumėte leisti praeiti?". Žinoma, sakau, ir kviečiu savo vyrą prisijungti prie manęs 5 eilėje.

Po poros dienų skrendame į Lietuvą. Darome check'in'ą. Gaunu vietą 6D. Kelionė, suprantu, tęsiasi. Grįžtame iš Kauno orouosto automobiliu namo. Įžengus pro lauko duris ant baltų plytelių guli sustingusi pelė. Mano vyras sako: "Tavo brolis šįryt kabindamas šake kompostą pasmeigė pelę.". Sakau: "-Bus ir trečia". Ryte atsikėlusi pamatau filmuką, kuriuo iškart pasidalinu: https://m.facebook.com/watch/?v=847293758975485&_rdr "Pasmeigusieji pelę" skraido nemokamai?