VANDENYNAS IR AUKSINĖS ŽUVELĖS
Klaipėda.. Jūra.. Dažnai miniu “Moteris - kaip jūra.. Banguoja”.. Kaip bebūtų mes visi vibraciju bangelės vibracijų vandenyne ir vieni kitus “susibanguojame”..
Šįkart “viena didele banga” virto net 23 bangelės.. Bangavome apie traukos dėsnį Žvejų gatvėje.. Žvejojome auksinę žuvelę.. Juk irgi mėgstu sakyti: “Mano atmintis kaip auksinės žuvelės - 3 sekundės..- viską pamiršau”.. Ir gerai - juk tai praeitis. Toliau sau linksmai nardau ir blizginu uodega..
Kiekvienai ta “žuvelė” - “kažkas kitas” fizine prasme, o, iš tiesų, - tai palaiminga būsena.. Kai, tiesiog, gera.. Juk be rūpesčių, be besivejančių ryklių baimių, dygliuotosios rajos kaltės, piranijos gėdos ir jūros ežiuko nerimo taip gera nardyti gaudant saulės spindulius.
Kažkurią dieną kai vandenyne pakilo audra, supratau, kad beviltiška priešintis.. Kad išgyvensiu tik pasidavusi šėlsmui, kai pamatysiu, kad jis ne “naikinantis, o stiprinantis”, kad tik tapusi viso šio chaoso dalimi nebūsiu savo didesnės dalies prispausta.., kai susidraugausiu su kieviena vandens gyvūnijos “pabaisa” ir many neliks pasipriešinimo energijos - jos taps dalimi manęs, kurios “nebesikratau” ir nuo kurios nebėgu.. Juk kai taip skauda ar sunku, kad norisi “išgyventi”, kai jūra, atrodo, prispaudžia visu svoriu, natūralu, kad įsijungia instinktas išgyventi, kovojame iš paskutiniųjų.. Bet koks palengvėjimas, kai pavargstame, atleidžiame raumenis ir pasiduodame - dreifuojame ar imame plaukti pasroviui.. Kartu su tėkme..
Visos 23 žuvelės - tame pačiame vandenyne.. tik vienos vis dar kovoja arba ieško saugios vietelės dugne, o kitos jau žaidžia ir linksminasi stebindamos ir aptaškydamos lengvumu pastarasias. Puiku!
Juk vandenynas tas pats, visoms! "Ji tokia linksma ir tokia atsipalaidavusi”, “tokia natūrali ar apsimeta” - pagalvoja “pavargusi” žuvelė. “Vandenynas juk tas pats, o ji jaučiasi tokia saugi?”..hmm..- klausiamai atsidūsta.., o širdyje jau lengviau.. “Man patinka jos juokeliai, paprastumas, - tyliai šalia pakaifuosiu, aš juk ne paviršutiniška, kad čia taip demonstruotis”.., tuo tarpu linksmoji žuvelė praplaukdama pakšteli į skruostą, tarsi sakydama: “ir tai praeis, mėgaukis!”
Kai pasieki dugną ir širdyje užgimsta intencija - “nebegaliu, pasiduodu, noriu kažką keisti”, tai ir linksmas žuveles imi pastebėti, o jas stebint jau ir mintys šviesesnės. Linksmauodegės nardo tarp spalvingų koralų, žėri jų šešėliuose aukso dulkėmis ir tavo jūros bjaurybės pamažu vista jūros gėrybėm. Kur dėmesys - tokia ir būsena…
Ačiū, mielos žuvelės, kad galiu gėrėtis visais gėlo vandens atspindžiais.. Kartais pavargstame “irtis iš paskutiniųjų” ar linksmai taškytis purslais, kartais, tiesiog, dreifuoti.. Kartais, paprasčiausiai, atėjo pokytis, kurį ir vėl širdyje užsisakėte užgimusia nauja intencija.. Padėkokime vandenynui, padėkokime sau.. Atsipalaiduokime ir mėgaukimės..
Štilis irgi puiki būsena, ypač, kai leidiesi švelniai glostoma..ir, atrodo,…niekas nevyksta ir nieko nesinori, tiesiog būti, kaip būnasi.. kūnas išsiilgęs “komandos” - “štilis”, jis juk reaguoja, nardo, iríasi, šoka… Kai būsena “štilis” užvaldo ne tik kūną, bet ir mintis, vandenynas tampa geriausiu draugu..