Search

LABAS. MALONU SUSIPAŽINTI. PASIILGAU...




Sakau Tau labas. Ir ištiesiu ranką. Tu akimirkai sustoji, maloniai nustembi, parausti ir šypsodamasi paduodi man savąją. Vėsią, sausą ir trapią, bet tvirtą ir minkštą, kaip ir tavo žvilgsnis. Jausmas toks, lyg matėmės jau ne kartą ir norisi apsikabinti. Apsikabinkime.. Mmmm..kvepi pavasariu.. Kas čia? Jazminai? ... Suspėju užsukti ir į močiutės sodą, ir į turgų Dubajuje, kur žemaūgės malonios moterytės pakuoja arbatas į standų blizgų popierėlį, kuris žiugžda, kaip ir tavo segė-gėlė, kurią paliečiu prisiglausdama artimesniam susipažinimui..



Kaip Tu gyvenai kol nesimatėme? Kuom gyvenai? Kas Tave džiugino? Kas įkvėpė? Kaip tapai tokia lengva, šilta, džiaugsminga? Žvilgsniu man atsakai, kad nesvarbu ir žiūri skvarbiai skvarbiai.. Man irgi nebesinori pasakoti apie tą, kuria buvau prieš susitinkant mums dabar.. Tai žinoma, mes visas tas patirčių plunksneles pakedensime... ir gurkšnodamos kavą prie Trevi fontano, ir skanaudamos pagal mano ypatingą receptą keptus blynelius gausiai gėlytėmis puoštame balkone, kuriuo vis negalėsi atsidžiaugti, mirkydamos kojas baseine, kol mūsų mylimieji medžios mums kokteilius, nes mums vis truks laiko pabūti dviese.


Kaip gera, kad mes nebesureikšminame, nebesigiliname, nebekovojame, nebeteisiame ir nebesirūpiname, o mėgaujamės.. Gyvenimu, žmonėmis, šalimis, pažintimis, viena kita.. Kaip gera, kad šiandien Tu šalia ir aš, viešėdama pas Tave Londone, galiu įsispirti į tavo bekulnes mėgiamas Sam Edelman basutes (nors Tu jų man ir neleidi parsivežti į Vilnių) ar įsisiausti į tavo raudoną šiltą chalatą. Kaip gera, kad galiu Tau padovanoti savo mėgstamiausią blizgantį švarkelį, nes kažkokia nematoma jėga pakužda, kad Tau jis tiktų labiau. Gal būt, - tai tavo mintis, kurią perskaičiau, juk beveik susikalbame be žodžių, nors, tas, kuris nori mums tauškiant įsiterpti (kad, pavyzdžiui, "mes užsidarome, ar galėtume paskačiuoti?") spėja išsivalyti barą ir pagaliau užgesina šviesas, taip ir neįsiterpęs, o mes suskumbame "Vaišinu aš", "Ne, vaišinu aš".. :)


Mes ką tik susitikome, o jau žinau, kad bus dienų, kai nelaukta atsidursiu prie tavo durų, o Tu iškart nubėgsi "kaist kavos" ir Tau bus visai tas pats, kokia apsilankymo priežastis, ar, kad tavo nuostabiai gražūs ilgi šviesūs plaukai labiau primena varnos lizdą nei išpuoselėtą, vėjo nugairintą gelsvo smėlio pakrantę..


Kaskart susipažįstame iš naujo.. "Metai bėga" tampa tik fraze.., nes mes nematome prabėgusių metų, o susitikimas visada vienintelis ir nepakartojamas, tarsi, pirma kelionė į Veneciją, kur ir kaukių karnavalas (o taip, prisimeni, kaip bandžiau save ir Tave įtikinti, kad "I am over it".. ir begale kitų dalykų, o apsisukusi dariau tą patį) :) , ir štilis jūroje, kai norisi tik tylėti, nes, jei užpūstų žodžių vėjas, jis būtų per žvarbus.. Tiesiog, išmokome mėgautis visomis kelionėmis kartu ir atskirai, bet, visada smagiau kartu.. Ypač, kai meilės saulė taip spigina, kad nukrenta visi akiniai, Marc Jacobs, Prada ar D&G (kurių tu man irgi niekada neatiduosi, ir aš niekada ant Tavęs dėl to nepyksiu), ir ima "bėgti tušas", o aš paspringtu balzamico acto padažu, į kurį mirkau koldūnus su krevečių įdaru ir prašau Tavęs nebesijuokti ir paduoti man servetėlę.


Kiek planuotų, lauktų, išsiilgtų, nelauktų, atsitiktinių susitikimų su Tavimi. "Labas. Malonu susipažinti..." tariu kaskart ir visada džiaugiuosi sulaukusi "Ir man"... Ir mums visada malonu.. Tu leidi man būti savimi, o man vis užmeni mįslių ir įkvepi, aš pastebiu pokytį Tavyje ir tyliai džiaugiuosi, o Tu man padarai arbatos (nes vakar juk sakiau, kad kavos nebegeriu) ir rodai man nuotraukas arba prileidi vonią, o ant jos krašto surikiuoji arsenalą mažų gražių, "stiprinančių draugystę" dovanėlių (muiliukų, kvapnių pylingų ir aromatinių žvakių), o prie lovos randu sausainiukų, riešutukų ir vaisių (maža ką, juk gal užsimanysiu pakramsnoti, ką labiausiai mėgsti daryti pati..).. O aš...vėluoju į lėktuvą..ir "Ei, taksiste, atgal, pamiršau sūrį!", - juk noriu Tau atvežti kaimo Lietuvos. Matau kaip valgai jį ir blizga akys, taip skanu, kad net uogienės nereikia ir dėkoji, nors vakar sakei, kad "tikrai, nevežk".


Tiek daug patirsime kartu.. Kai ką pamiršime, kai ko neprisiminsime, kai ką kartosime ir kartosime, o kiek dar bus naujų, keistų, įdomių, bet visada apdovanojančių susitikimų, akyse šviečiant "Labas. Malonu susipažinti. Pasiilgau"...













555 views

© 2018 Karalienes.lt / Visos teisės saugomos. 

  • Grey Instagram Icon