Search

SAULĖTOS MOTERYS IR KARŠTAS ŠOKOLADAS

Updated: May 24

Cher yra sakiusi.. “Man vyras - kaip desertas. Man jis - mėgautis ir skanauti.” - tokiais žodžiais užbaigiame draugišką pokalbį su kątik iš Meksikos grįžusia, vis dar saule pulsuojančia, pasirengusia meilei širdimi, moterimi. Ji - tikras desertas visų akims.. Ir širdims.. Ačiū Dievui už tokias moteris!


Mano mylimasis jau snaudžia.. Prieš užmigdamas išvirė man beprotiškai skanaus savo firminio karštojo šokolado.. Dažnai kartoja, kad senatvėje atsidarys mažą kavinukę ir virs šokoladą.. Kas jo ragavo, sakė gardesnio pasaulyje nėra ragavę.. Žinoma, juk jame aukso dulkės jo širdies.. Ach.. Mėgstu jį, klampų glotnų šiltą kabinti šaukšteliu iš puodelio, paauksuoto rytietiškais ornamentais.. Užsimerkiu.. net saldu iš malonumo.. Nesu itin didelė smalyžiautoja, bet visada užsimanau kažko saldaus, kai, tarsi, norisi save apkabinti.. Iš vidaus.. Kad viskas viduje sušiltų.., Kartais valandų valandas guliu karštoje vonioje.. Bet tai kas kita.. Karštas juodas šokoladas veikia kitaip.. Kūnas lengvėja pamažu, tarsi ima tirpti, kaip šokolado plytelė tarp pirštų.. Skanaudama prisimenu filmą “Šokoladas” su Juliette Binoche - ryt.. O šįvakar..



Užsidegu ambra kvepiančią žvakę - o taip, dar vienas sušildantis aromatas - atsiverčiu taip dažnai pastaruoju metu vartomą Peter Lindberg fotografijų knygą ir nusišypsau - prieš akis “Le Touquet France” pliažas.. Smėlėta pakrante žingsniuoja dvi moterys.. Kaip mano mylimas Lindberg sakydavo, už kiekvienos jo fotografijos istorija, gimdavusi visiškai netikėtai.. Ir nors fotografavo madą, ji niekada nebūdavo susijusi su apdaru, kad ir kaip gerbė jų kūrėjus.. Na taip, pamanau.. Juk skanaudamas šokoladą negalvoji apie ingredientus ar pakuotę.. Jauti..

Nuotraukose, darytose 1986 m., moterys vienodais juodais apdarais.. Matau joje save ir visas moteris, su kuriomis mane sieja šiltas ryšys..


O taip.. Šiandien diena buvo pripildyta šilumos, kurią dovanoja draugystė.. Ryte pažadino skambantys varpai.. Gyvenu tarp dviejų cerkvių.. ir dviejų bažnyčių.. Skambina ypatinga moteris, pažintį su kuria vainikavo itališki saldumynai skrydyje Milanas - Vilnius.. Ji jau tuoj bus pas mane.. Ach.. Kur skubėti.. Puikiai ją spėjau pažinti.. Ji turi pačią žavingiausią moterišką savybę - nemoka skubėti ir bent 10 kartų pasižiūri į veidrodį prieš išeidama iš namų.. Tad ir man nėra kur skubėti.. Buvau teisi. Ji vėluoja bemaž pusantros valandos.. Spėjau ir pasivartyti patalėliuose, ir pasimankštinti, ir šviežių sulčių išspausti.. Vadinu ją - moterimi saule. Šviečia ir juokiasi, o ir kalba taip garsiai, kad anąkart skrendant su mumis kartu juokėsi visas lėktuvo ekipažas, o tuos, kuriuos erzinome, papirkome itališkais skanėstais, kuriuos Ji vežė kaip lauktuves artimiesiems į Lietuvą.. Deja deja, o gal ir kaip netikėtai tikėta, turint omeny Jos charizmą ir charakterį, visi jie buvo išdalinti ore.. Juk saldumynai dar vadinami dangiškais.. Nuo jos juoko, ar nuo apsalusio gomurio, šalia mūsų sėdėjęs bendrakeleivis, gan simpatiškas jaunas gydytojas, spėjo išgyventi visą spektrą emocijų, nes mes jam apsisaldinusios uždavėme eilę nepatogių klausimų apie vyrus. Supratome, kad nuo šiol jis apie vyrus moterų akimis sužinojo viską, ko buvo nežinojęs, tiksliau net nesapnavęs. Buvo linksma.


Šiandien norėjau padėkoti Jai, moteriai saulei, už skrydį kartu, už sušildančius prisiminimus. Sakiau jai, noriu padovanoti Tau kažką geltono. Kokia esu laiminga, kad tai, ką jai padovanojau, Ją, tikrąją ta žodžio prasme, pakėlė virš debesų - jos juoko decibelai “pramušė” visus pilkus virš Vilniaus kabančius debesis, ji šokinėjo iš laimės ir aš darkart įsitikinau, kad taip džiaugtis mokančio žmogaus aš dar niekad nebuvau sutikusi. Ach.. Kokia laimė būti šalia ir tai matyti.. Na gerai, išduosiu, tai buvo geltonos spalvos raštuotas šachrazadiškas peniuaras. Nenuostabu, kad visi jos vyrai visada iš saulėtų šalių, pietiečiai.. Mažai šiauriečių atlaikytų tokį karštą Jos būdą. Beje, Jos automobilis, turbūt, ryškiausias Lietuvoje - žydras žydras kaip Egėjo jūros dangus.. Jokios nuostabos - juk tokia saulėta moteris už vairo!.. O vairuoja ji kaip tikra italė.. Geriau Jos vairuojančios nekalbinti..


Sėkmingai pasiekiame nagų saloną.. Mane pasitinka pati deivė Saulė. Kokie plaukai.. Kokio grožio moteris liečia mano kojas. Aš rojuje. Klausiu kuo vardu. Ugnė! Viskas tuom ir pasakyta. Dar viena ugninga moteris.. O aš, kaip visada, lakuoju savo nagus pavadinimu laukinė kaitra. Saulės niekada nebus per daug.. Laukinė kaitra ir auksinis pylingas skambant mano mylimai Perry Como dainai “It’s Impossible”..


Taip, kai kurių moterų karštis kažkam neįmanomas. O kažkam, tiesiog, maloniai šildantis.

Laiminga įsitaisau lauko kavinukėje ir šildau rankas apkabinusi kavos puodelį.. Fotografuoju žydrą, kaip draugės automobilis, dangų.. It’s impossible, kai tiek laimės ore, jam būti pilkam. Skanauju saulėtą desertą su mangais ir svajoju apie susitikimą su drauge, kuri gyvena karščiausioje pasaulio šalyje.. Ten paplūdimiai visai ne kaip Prancūzijoje.. Ji tikina atskrisianti rudenį, o mintyse aš su ja jau dabar.. Kaukšiu jos dovanotais bateliais Vilniaus grindiniu, geriu su ja kavą Gedimino prospekte ir klausausi jos atsiųstos dainos “ It’s a wonderful wonderful life’’’… “Oh, I need a friend..” taip taikliai dainuoja Katie Melua - tarsi dainuotų pati mano širdis.. Ji - draugė iš karštos, kaip pati saulė, šalies, apkabina parašydama “aš visada su Tavimi”.. Sušildo iš vidaus ir man jau nebešalta pučiant vėjui pėdinti link namų..


Pakerėta ir įkvėpta šiandien “aplankytų” moterų, nusprendžiu dar kaip nors atšvęsti gyvenimą.. Ir ką gi.. Rankose jau pirkinių krepšiai. Pilni saulės ir dangaus. Visi rūbai padangės žydrynės ir visų aukso atspalvių. Skelbiu vasarą! Ją jau garsiai "ryškiai geltonai" prieš gerą savaitę paskelbė dar viena neįtikėtina saulėta moteris, padovanojusi vartomą ryškių moterų fotografijų albumą. Paglostau akimis auksinių plaukų savininkę žydraakę Amber Valletta. Nulaižau paskutinį karštame šokolade mirkytą šaukštelį ir klausydamasi žvakės liepsnelės užsisakau skrydį į ten, kur viskas saulėta.. Ten, kur gražiausi prisiminimai mylinčių širdžių..


Žmogui reikia tik žmogaus ir saulėto dangaus. Linkiu ir to, ir to, Jums, mielosios. Ach.. Tikiuosi iki skrydžio spėsiu įsigyti skrybėlaitę.. Nenustebsiu, jei šįkart ji bus ryškiai geltona..


95 views0 comments

Recent Posts

See All