ŠVENTOJI TREJYBĖ
Updated: Aug 30, 2019
Šventoji trejybė - tai dvasia, kūnas, protas. Pirmiausia, tai - santykis su savimi, kuris atsispindi visuose kituose santykiuose bei visose Jūsų gyvenimo srityse. Kaip "elgiesi" su savimi vidiniame pasaulyje, taip su Tavimi elgiamasi išoriniame. Dažniausiai, kadangi tas išorinis pasaulis taip gerai matomas, imame "tvarkytis" išoriniame, galų gale taip pavargstame, jog atsigręžiame į vidų. Nuostabu.
Dvasios užmojai visada dideli, be apribojimų, jai viskas įmanoma. Dvasia - visagalė kūrėja. Ji nežino jokių "bet, tačiau, o kas jei ir t.t.". Ji sklendžia laisvai kaip erelis virš visko, viskame ir visur. O gal kaip "Livingstono žuvėdra", kuri pakilo virš įsitikinimų ir visų protų, net savo proto nuostabai, neįmanoma pavertė įmanoma.
"Neįmanoma" - tai įtampos, kai protas netiki dvasios užmojais. Kai jis nežino, kas jo laukia ateityje ir bijo rizikuoti. O, iš tikro, rizikos jokios nėra. Čia ir dabar. Ji tik numatoma ir ateityje. Ateities irgi dar nėra. Dėl tos įtampos kūne stringa energija, susidaro energetiniai blokai. Energija teka laisvai kai dvasia, protas ir kūnas harmonijoje. Kai abejojate savimi, netikite savimi, - išorinis pasaulis jus kviečia atsigręžti į vidinį, mylėti save. Jei sunku, jei nežinote, ko konkrečiai prašyti, o širdį slegia abejonės ir priekaištai sau, melskitės ir prašykite, kad stiprėtų dvasia, protas nužengs iš paskos, o kūnas paleis įtampas. Jei nemokate, nenorite melstis ar prote tupi įsitikinimas, kad tai "religinga", džiaukitės viskuo, kuo tik galite džiaugtis, kad ir mažiausiais dalykais savo gyvenime. Dėkokite už juos. Džiaugsmo upė ims tekėti Jūsų venomis, pamažu sulygiuodama jus į pasimėgavimą.
Vakar - praeitis. Padėkokite jai ir žygiuokite pirmyn. Dabar. Ko aš noriu dabar?
Jei jaučiatės įstrigę, tarsi, žinote, kaip galėtumėte išspręsti Jus kankinančią situaciją, bet nesiimate jokių veiksmų, tarsi "kažkas stabdytų iš vidaus", jei nesiryžtate pasikeitimams, nors tvirtai tikite, kad jau pats laikas ir apie tai byloja "visa išorė", o situacija velkasi mėnesių mėnesiais, o gal net metais, vadinasi, reikia dvasios, proto ir kūno integracijos. Puiku, startas duodamas, kai pastebite - "įstrigau", "noriu pasikeitimo", "nebegaliu", - pastebite, kad nesate vientisas. Užduokite sau klausimą. "Kokių aš noriu pasikeitimų?". Tik nepradėkite sau priekaištauti ar savęs kaltinti, kad taip ilgai užtrukote. Vakar - praeitis. Padėkokite jai ir žygiuokite pirmyn. Dabar. Ko aš noriu dabar? Gal dar konkrečiais pavyzdžiais negalite sau įvardinti, bet, turbūt, tiksliai žinote, kad norite išeiti iš tos varginančios galvojimo būsenos ir nurimti. Suprantate, kad gyvenate iš įpročio ir nebenorite taip gyventi. Pastebėjote, kad buvote įkliuvę į proto spąstus ir tai identifikavote. Padėkokite sau, kad atsidūrėte šiame taške - galite padėkoti ir palikti praeityje. Jei protas toks įtakingas, galite su meile jį pripildyti naujų įsitikinimų, naujų palinkėjimų sau. Protas nurimsta, kai priimate sprendimą. Pirmiausia, sprendimą labiau save mylėti.
Sprendimus protui priimti lengviau, kai kūnas atsipalaiduoja, - tinka visos malonios kūnišos juslinės patirtys. Proto įtampa nuslūgsta. Dvasia ima skleisti sparnus. Tegu jie Jus neša. Tomis atsipalaidavimo akimirkomis, kai prote nėra nežinomybės/ateities baimių, kai esate čia ir dabar, - tai ir yra meilė sau. Protas priima gyvenimą tokį, koks jis yra. Jis nebenori apsaugoti, keisti, mokinti. Protą nuramina ne tik malonumai, bet ir nuoširdi padėka. Padėkokokite jam, kad jis Jus taip ištikimai saugo. Proto baimės akys mažėja kai jam dėkojate, dėkingumo vibracija jį ramina, jis patiki, kad esate saugus savo pasirinkimuose. Patvirtinate jam, kad jis svarbus informuodami jam apie naują pasirinkimą kažką keisti savo gyvenime.
Praktikuodami dėkingumą protui, imate save suvokti kaip integralią Šventąją Trejybę, visumą. Jūsų vidinė galia didėja. Jei smerkiate save, savo protą, nesate integralus. Nepriimate savęs visuminiškai, vadinasi, savęs nemylite. Savyje mylėti viską - štai kokia meilė sau. Pamažu pradėsite įsileisti naujų patirčių, kurių anksčiau bijojote. Eksperimentuoti. Stebėti, kaip kinta išorinio pasaulio priėmimas. Laisviau, drąsiau rinktis. Juk renkasi dvasia. Renkasi drąsiai, be apribojimų, o kai protui padėkota, "ačiū, kad saugai", bet aš renkuosi tai ir tai, jis nebesipriešina. Jūsų nauja integrali būsena atsilieps Jūsų santykiuose, savirealizacijoje, visuose gyvenimo aspektuose. Šventoji trejybė. Suvokti ir viską savyje mylėti..