VIKTORIJA. KARALIŠKASIS PITONAS...

Vakaras prieš skrydį Londoną, kur susitiksime su Karalienėmis Royal Horseguards viešbutyje traukos dėsnio workshope. Skrydis ankstyvas, bet žinau, kad akys ilgai nesimerks, kaip ir vaikui, kuris žino, kad ryte po eglute ras daug daug dovanų.. Malonus jaudulys kutena vaizduotę..

Gyvenu prie Vingio parko.. tad su drauge žingsniuojame besišnekučiuodamos liepų alėja link jo, -prisiglausime prie pušų, išsimaudysime Neryje.. Kątik nulijo, pušų, asfalto, žolės kvapas dar intensyvesnis, kaip ir malonios mintys, kurios, atrodo, jau net įelektrinusios mano kūną.. - tuoj įvyks "trumpas sujungimas" - vandens srovė švelniai nuglostys jas.. , o miegas po to bus saldus saldus, nesvarbu, kad tik 4 valandas.. Visada galiu paprašyti: "Kad ir kiek miegosiu, tegu kūnas pailsi, tarsi, po 10-ies valandų miego" - veikia. :)

Jau beveik prie upės.. Miško keliuku, kaip pasakoje, atšoliuoja varlytė: "Išpildysiu kiekvieną tavo norą". Nežinau, išgirdau ją ar ne, bet glostydama ištariau: "Žinai, Goda, aš jau nebebijau gyvačių. Važiuosime į Palangą, užsidėsiu smauglį sau ant kaklo." Taip taip, tą, su kuriu galima nusifotografuoti. Ji sako: "Bet jos šlapios, šaltos, neee...".. Nieko negaliu padaryti, mano vidus jau nusprendė.. 

Londonas.. Traukos dėsnio workshop'as - tikras sprogimas! Drąsios, pasitikinčios, laimingos moterys viešbučio sode laukia taksi. 

Prisėdame ant suolelio. Gėrimės palmėmis, saulėgrąžomis ir rožėmis. Akimirksnis - ir į mane žiūri pilkos draugiškos akys. Net nepastebėjau kaip prisėlino ir pagavo mano žvilgnį. Jos klausia vyrišku balsu: "Jums patinka raudona spalva?" Sakau: "Taip".  O pati galvoju, taigi lengva atspėti, - nagai lakuoti raudonai, rankoje raudona rožė. Taip, raudona - spalva drąsi. Kaip ir aš. Cha cha.. 

Karalienės klega: "Jis laiko gyvatę". "Gyvatę?" - suklūstu. Nieko sau! Varlytė Džinė labai greitai pildo norus. 

"Kuo ji vardu? - klausiu pilkų akių. "Viktorija. Karališkasis pitonas".  Gracinga, jausminga, ori Viktorija. Koks lemtingas susitikimas  - karalienių būryje, karališkame viešbutyje, mane aplanko pati Viktorija.  Suprantu, kad pasirinkimas - pergalė arba baimė. Pergalė! Ramiai..su pagarba jai ir sau.. Jaučiu, kad patinku Viktorijai, kaip ir ji man.., kad ji nori mane palaiminti.. Ji - dalis manęs, - ačiū, kad grįžai.. ačiū, kad priimu.. 

"Dėkite man Viktoriją ant pečių... Galima?".. Pilkos akys šypsosi.. "Galima".. Susilietimas nuostabus.. Jos oda tokia pat šilta kaip mano.. Mintyse kartoju "Aš myliu Tave, aš myliu Tave...".. 

Akimirką dar girdžiu merginos šnabždant.. - ji rangosi aplink kaklą, ji slenka prie veido.. ir tai nejučia ištirpsta.. Viktorija hipnotizuoja.. Tokia intymi akimirka. Ypač tada, kai Ji pabučiuoja man po dešine ausimi ir sukužda "Ir aš Tave myliu". Tariu "Ačiū, Karaliene Viktorija" ir pilkos akys  jau deda ją į pintinę.. 

Ačiū, Viktorija... Karališkumo palytėta..